Plėtra Kauno oro uoste

Kai „Ryanair“ pasiekė Kauną, į miesta pradėjo plūsti didesnis skaičius užsienio turistų, o tai skatino investicijų augimą ir Kaunas vėl sugyvėjo. Pigus skrydis iš Kauno oro uosto yra avialinijų pagrindinis tikslas. Tai puikiai atsimena šio miesto žmonės, tarp jų ir verslininkai. Lietuvos didmiesčių – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų tinklai dirbo kaip atskirų valstybių kopanijos ir stengėsi kuo įtempčiau konkuruoti rinkoje. Kilus įdėjai visus oro uostus sujungti į vieną įmonę ir sukonstruoti bendrą jos strategiją buvo rizikinga, bet potenciali mintis. Sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostai galėtų vykdyti europinių krypčių skrydžius ir taip tai taptų europinio lygio oro uostu, kuris pritrauktų laiką ir operatyvų pristatymą mėgstančių žmonių mąsinį srautą. Taip pakiltu ir paklausa ir financinis lygis. Pats Kauno oro uostas yra pakankamai išsivystęs ir atitinka pagrinde visus reikalavimus tapti tarptautiniu, iš kurio skraidytų verslo oro linijos – „WizzAir“ arba „Ryanair“. Konkurencija tarp dviejų uostų dingtų ir išvystitų tvirtą bendradarbiavimą, kuris pavirstų į nacionalinį oro uostą, sugebantį nenusileisti kitiems didesnio mąsto Europos oro uostams.

Kreditorius Palūkanos Didžiausia suma Paraiška
nuo 7% iki 10000,00 EUR
nuo 6,41% iki 10000,00 EUR
nuo 33,06% iki 75,00% iki 4000,00 EUR
nuo 39,19% iki 75,00% iki 3000,00 EUR
iki 75% iki 300,00 EUR
nuo 38,32% iki 75,00% iki 1000,00 EUR
nuo 48,87% iki 73,97% 3000,00 EUR
nuo 16.74% iki 36.37% 5000,00 EUR

Didžiulė klaida šiuo metu perkeltini ekonominius skrydžius iš Kauno į Vilniaus oro uostą. Tai itin ryški žala vidurio Lietuvos ir pačio Kauno ekonomikai. Vilniuje esantis oro uostas yra vienintelis Europoje, kuriame skrydžiai vyksta visą naktį. Tačiau, kad ir kaip tai būtų palanku verslo atžvilgiu, gyventojai pradėjo rašyti skundus ir reikalavo sutrumpinti skrydžių trukmę nuo 6val ryto iki 12val nakties. Panašus režimas vyrauja beveik visuose oro uostose esančiose Europos Sąjungoje. Vilniaus oro uostas nepajėgia priimti didžiųjų lėktuvų, o pati plėtra yra pakankamai komplikuota. Kas met per sostinės oro uostą praskrendą apie 3 milijonai keleivių, dabartinės vadovybės tikslas pasiekti vos ne 5 kartus didesnį skaičių – 14 milijonų. Tam gali prireikti dar dviejų papildomų terminalų.

Nepaisant visų sunkumų ir ekonominių niuansų, Kauno oro uostas nesiruošia nusileisti, todėl kasmet naujomis įdėjomis žada gerinti skrydžių prieinamumą, kokybę ir kilti avialinijų karjeros laiptais.

One comment

  1. Gan pigūs skrydžiai tiek iš Kauno, tiek iš Vilniaus, tik iš Palangos brangoka, konkurencija maža.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *